- girginti
- gi̇̀rginti vksm. Žą̃sys gi̇̀rgina atóle.
.
.
girginti — gìrginti ( yti), ina, ino 1. intr. girgėti, girgsėti (apie žąsis): O žąsys girgina pjaunamos P.Cvir. 2. tr. versti girgėti: Kas ten žąsis girgina? Prn. 3. tr. neduoti ramybės klausinėjant, baksnojant į pašonę, kirkinti: Ką tu mane gìrgini? Plv … Dictionary of the Lithuanian Language
atgirginti — atgìrginti tr. atgabenti, atvežti girginant: Su dideliu vargu atgìrginau vežimą malkų iš miško Šmn. Karvė apsiveršiavo, ir atgirginau į miestą su telyčaite rš. girginti; atgirginti; nugirginti; pargirginti; sugirginti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugirginti — nugìrginti 1. intr. nuvažiuoti girginant: Iki jis nugìrgys, ir pusdienis praeis Gs. 2. tr. nuvežti girginant: Nugirgyk jį į miestą Šn. girginti; atgirginti; nugirginti; pargirginti; sugirginti … Dictionary of the Lithuanian Language
pargirginti — pargìrginti 1. tr. parvežti girginant: Nukrovė tokį didelį vežimą, kad vos vos su dum arkliais pargìrginau Vvr. 2. intr. girginant parvažiuoti: Iki pargìrginsim (palengvute parvažiuosime), ir sutems Gs. girginti; atgirginti; nugirginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugirginti — sugìrginti tr. suvežti girginant: Vienu vežimu kada čia sugìrgins Gs. girginti; atgirginti; nugirginti; pargirginti; sugirginti … Dictionary of the Lithuanian Language